Sodyboje Pamerkyje mus suglobojo eitišnikas Kęstas. Sodybos aplinka negaliu sakyti, kad atėmė žadą, bet pamalonino. Kažkada Ozo gimnaziją baigęs Kęstas dabar dirba kažkuriame iš Dzūkijos teismų ir vakarus leidžia savo valdose.

Šeimininkas Kęstas

“Šeima didelė, ateity ko gero kelsimės į sodybą ir vyniosime turizmo bizniuką. Kodėl? Su jūsiškiais viskas tvarkoj, bet atvaro zombiai, kurie ant ausų stato ne tik mus, bet ir kaimynus. Policija, nervai ir kita velniava. Neapsimoka”, - kinkuoja galva buvęs krepšininko Seibučio klasiokas.

Šalia pirties esantį prūdą maitina vaiskus šaltinis. „Sako, kad šis vanduo turi gydomų savybių. Kažkada čia niurką darydavo atvykėliai iš visos Lietuvos. Pasimaudo, išsigydo ir namo. O dabar – loterija. Gerai, kai normalūs svečiuojasi, bet kai...“, - nuleidęs galvą ieškojo žodžių šeimininkas.

Kaktusai

Prie vieno pastato jų auga krūva. Skirtingų. Nejau nesušąla?
„Auga ketvirtus metus ir jau žiedus paleidžia. Pirmaisiais metais šiek tiek abejojome, tai pridengėme. Tokia šių kaktusų rūšis, prisitaiko prie lietuviško ritmo“, - pastebėjusi mano atvėpimą, trumpa istorija pasidalino ponia.

Geri reikalai

„Visai graži atmosfera. Net stebėtinai graži, – unisonu prabyla treneriai Aleksandr Kazakevič ir Olegas Antoščenkov. – Vaikinai žaidžia futbolą, tinklinį, kitus žaidimus, kartu kaitinasi pirtyje, murkstosi kūdroje ar upėje, nejaučiame jokios atskirties. Tai ir yra mūsų siekiamybė – glausčiau pažinti savo jaunus atletus ir juos supantį interesų ratą. Tiesiog trokštame pamatyti jų pasaulį už imtynių salės ribų. Kuo geriau pažinsime vienas kitą, tuo lengviau bus išvengti įvairių konfliktų. Liks daug daugiau laiko spręsti produktyvius treniruočių proceso klausimus“.

Niuansai.Treneris Audickas, Motiejus Vyrukaitis, Augustinas Dikčius

Prie kepsninės didelesnę laiko dalį praleido Motiejus Vyrukaitis. Niekur nesidėsi, genai. Ačiū tau, Ernestas Vyrukaitis
Pudrinti klausimais Motiejaus smegenis neleido jautri aplinkybė. Ką tik jis atsisveikino su 78 metus sulaukusiu seneliu - Lietuvos patriotu, 1991 metų sausio 13-osios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėju Vincu Vyrukaičiu.

Malkų kapojimo technikoje nieks neprilygo olimpiniam prizininkui Aleksandr Kazakevic. Antrą dieną estafetę perėmė Augustinas Dikčius.

Dostojevskis

Treneris Vladimiras Audickas parašė dar kelis savo istorinio romano lapus apie savo giminę Treneris dievagojasi, kad 500 tiražo egzempliorių kūrinį jo giminės išpirks iš anksto.

Atomo galia

Visaginietis Igoris Kabadeicevas iš atominio miesto vos prieš pusmetį atvyko į sostinės Ozo gimnaziją. Jis jau dabar beveik puikiai kalba lietuviškai. Jam dar iki šiol turi pretenzijų iš lietuvių kalbos mokytojos. Bet, anyway, respktukas.

Sirtakis

Graikų kraujo turintis Konstantinas Kešanidi nesiryžo vertinti, kuri gamta gražesnė – Graikijos ar Lietuvos.

„Kiekviena šalis turi savo šarmo. Neturiu išankstinių nuostatų, – pasakojo kasmet bent kartą Graikiją aplankantis Konstantinas. – Man patinka Atėnai ir Graikijos salos. Atėnuose yra giminių, su kuriais kasmet susitinkame“.

Sudomino, ar Konstantinas dalyvaujas Lietuvos graikų bendruomenės Lietuvoje veikloje.

„Prieš kelis metus Vilniuje buvo veikli Lietuvos graikų bendruomenė, kuriai vadovavo mano senelis. Tuomet, kas be ko, aš su tėčiu dalyvaudavau bendruomenės veikloje. Dabar bendruomenės veikla nėra matoma. Net nežinau, kas vadovauja graikiškų patiekalų restoranui sostinės Pilies gatvės pradžioje.

Mūsų reikalai

Tokių pobūvių su jaunimu esmė – nėra noras apkrauti įmantriomis užduotimis tuos, kurie patikėjo mūsų sportu ir susiejo tam tikrą gyvenimo etapą su imtynėmis. Bendravimas laikinoje kamerinėje aplinkoje išlaisvina tiek atletus, tiek trenerius iš susidariusių stereotipų ir nusistovėjusios tvarkos. Čia giliau suvokiamas ryšys treneriai-auklėtiniai ir auklėtiniai-auklėtiniai. Juk tie patys komandos draugai malasi savo vaizduotės sukurtoje aplinkoje; jie dažniausiai iš anksto žino kas su kuo gyvens varžybų metu, kas su kuo plauks vienoje valtyje ir panašiai.

Kita vertus, tai tik piknikas, vakaronė. Neverta laukti kažkokių staigių pokyčių (jei jų reikia). Tačiau, vien būvimas kartu komandoje – jau yra ypatingas.

Pokyčiai greitai nevyksta. Pažinimas imlus laiko sąnaudoms. Ir dar. Mes nuolatos viliamės, kad geri darbai vos ne būtinai turėtų pasiteisinti. Deja, gyvenimas keistas ir gan dažnai pakiša panasoėn nusivylimo akimirkų. Ir tas šlykščiai rūgščias šiškas tenka suvalgyti treneriams ir pedagogams, kurie maudosi neatsakytų klausimų jūroje, kur ant vienos pagrindinės bangos šmėžuoja užrašas „kaip sulipdyti kolektyvą“.

Valdas Malina

Ps.: parašykite, apie kurį LTU imtynininką/kę Jūs norėtumėte daugiau žinoti?